Šotokan karatė čempionas, architektas (!), bet visų pirma – keliautojas Aurimas Valujavičius vakar (02 22) vakare pristatė savo kelionės per Atlantą irkline valtimi įspūdžius dokumentinio filmo pavidale San Fransisco lietuvių bendruomenei. Filmas vertas trijų gervių ir penkių palmių, o pats žygeivis – didžiausios pagarbos. Sakyčiau: “Vaikis ir jūra” – galbūt Hemingvėjiškos filosofinės gelmės ten ir nebuvo, ką su kaupu kompensavo tikros Atlanto gelmės kadrai. Aurimas – siektino Pasaulio lietuvio nomadinio archetipo pavyzdys: aukštos kvalifikacijos specialistas ir tuo pačiu – nenuorama sportininkas, kopiantis į kalnus, plaukiantis per atlantus, laisvai bendraujantis su publika, bet keliaujantis vienumoje. Naudojantis paskutinio techninio žodžio prietaisus, bet labiausiai vertinantis ryšį su natūralia gamta. Vakar dar kartą gavau neatremiamą įrodymą, kad mitologija kuriama nuolatos ir dabar. Ir kad kuriam ją mes patys. Žinoma, tam reikia didvyrio ir žygio. Gavom ir vieną, ir kitą. Dar ne viskas atrasta ir ne visur nukeliauta, ypač daug baltų dėmių kontinente Žmogus.
Pamenu, vaikystėje tarp kiemo berniukų gyvavo mitas apie didvyrį keliautoją Darių Girėną, kuris dar prieš karą “perskridęs Atlantą, Vokietijoj žuvo”. Visi tie įvykiai buvo apaugę nuolatos tikslinančiomis detalėmis, iš kurių viena buvo ta, kad, atseit, lakūnai buvo du, tačiau vistiek jo vardas Darius Girėnas. Vakar paaiškėjo, kad jo vardas Aurimas Darius Girėnas.
#pirmaslietuviskosmose