Skirmantą Mickevičių prisimenu tik geru žodžiu. Landus, verslus, niekada žodžio kišenėje neieškantis eks-žurnalistas visada springdavo gera nuotaika ir ja užkrėsdavo visus aplinkinius. Vienu tokių aplinkinių buvau ir aš, nes Skirma (taip jį visi vadino), sukdavęsis ir tarp mafijos, ir tarp partinių bosų, man nukreipdavo visus su dizainu susijusius jų pageidavimus. O dešimto dešimtmečio pradžioje visiems […]
